- tvilkčioti
- tvìlkčioti, -ioja, -iojo RŽ 1. tr. DŽ, NdŽ dilgsėti, tvilksėti: Ir dar skaudesnė [šunvotė], dar labiau tvilkčioja prisuktą geluonį V.Bub. 2. intr. tvinksėti, pulsuoti: Perštėjo veidą, kraujas tvilkčiojo smilkiniuose. Buvo be galo sunku V.Bub. 3. intr. tarpais pasirodyti ir pranykti šviesai, plyksčioti: Klebonijoj suūžė, suklegėjo, net lempos liepsna ėmė tvilkčioti P.Cvir.
Dictionary of the Lithuanian Language.